statumas

statùmas sm. (2) K, Rtr, Š, KŽ; N, L 1. → status 1: Reikia nustatyti šlaitų statumą rš. Baisus to kalno statùmas DŽ. Statumė̃lis kalno! Kaip reiks užvažiuot su vežimu?! Rm. Noragų statùmas, gulsčiumas Vj. Sluoksnių statumas GTŽ. Jau saulė pačiame statumè buvo, kaip pradėjo skambinti varpais Užv. 2. stačioji vieta: Kiekvienas ieško užlipti ant kalno pagal savo sveikatą: jauni lipa tiesiai statumu, seni ieško nuolaidesnės vietos M.Katk. 3. NdŽ → status 4: Jis stebėjosi savo ūgiu ir statumu rš. 4. → status 5: Ūselių statumas, kojelių greitumas – gal iš balos toks gražumas mano prigimimo LTR(Ds, Kur). 5. → status 6: I aš misliju, ka čia nedidelis statùmas tuo [keliu] KlvrŽ. Po statumù nežinau, kiek būs lig Papilės Krš. 6. I → status 8: Jis pasižymėjo drąsa, tiesumu ir statumu rš. Gal tasai statumas lenkė silpnesnės valios vaikus, gal baimė Vaižg. 7. K, Ktk → status 9: Kad jo ir statùmas – jis nemoka žmogui gero žodžio pasakyt Dkš. Statumas būdo, paklaikimas I. 8. → status 10: Kitos [dainos] dėl savo statumo nieko sumaningo neturiančios StnD(pratarmė). Būsimasis laikas dabarties veiksmui reikšti pasakomas mandagumo sumetimais, kaip priemonė kalbos statumui sušvelninti LKGII126. 9. → status 11: ^ Statumas yra bado motina I.

◊ nósies (gaĩdžio) statumù tiesiai, viena kryptimi, be užuolankų (eiti): Eina nósės statumù Krš. Susiveržė juosta, perbraukė sau ranka per karpytus uostus ir gaidžio statumu, visas nušvitęs, išėjo į paraistę Vaižg.